Lietuva, valdoma Gedimino giminės

Lietuva, valdoma Gedimino giminės
didžiųjų kunigaikščių
A. Patriarchalinės monarchijos laikotarpis
I. Vytenio ir Gedimino laikai
1. Lietuvos būklė po Traidenio mirties
Apie laikotarpį po Traidenio mirties iki Vytenio įsiviešpatavimo
(1282—1295 m.) yra likę labai maža žinių. Senosios kronikos
mini daug ordino puolimų į Žemaičius ir Aukštaičius,
taip pat daug mini lietuvių žygių, tačiau nė viena kronika aiškiai
nepasako, kas tuo metu valdė Lietuvą.
Tas laikotarpis betgi buvo labai svarbus. Kaip tik šituo metu
vokiečių ordinas nuo Vyslos jau buvo priėjęs iki Nemuno ir
nuo 1282 m. p r a d ė j o p u l t i lietuvius (anksčiau Lietuvą
puldavo tik livoniškė jo šaka). Ordinas tuojau pradėjo statyti
savo pilis Nemuno pakrantėje. Jos turėjo būti atramos punktai,
žygiuojant į Lietuvą. Svarbiausias dabar ordino tikslas buvo
nukariauti Žemaičius ir tuo būdu sujungti abi savo šakas. Anksčiau
Nemuną buvo pasiekęs iš Kuršo ir Livonijos ordinas. Bet
dabar, po Durbės pralaimėjimo, jis buvo išvytas iš visos Žemaitijos.
Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos
pilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nukariauti
Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuočiams
(1328 m.). Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau
pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės
63
pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti). Žodžiu, šitam laikotarpy Žemaičiai atsidūrė tarp dviejų ordino šakų frontų, tarytum tarp dviejų žiaunų, kurios stengėsi susičiaupti ir juos praryti.
Kai ordino pilių tinklas buvo jau nutiestas, ilgą laiką jo nebepajėgė sunaikinti nė visos Lietuvos pajėgos. Bet ir Žemaičiuose prieš ordiną buvo pastatyta daugybė ginamųjų pilių: Veliuona, Kolainiai, Bisėnai ir t.t. Tos Panemunės pilys turėjo saugoti Dubysos upyną. Toliau į vakarus, Jūros paupyje, stovėjo vadinamoji Gedimino pilis. Tuo būdu čia XIII amž. gale ir XIV amž. pradžioje susidarė du tvirti frontai, kurie išbuvo beveik 150 metų.