Traidenis

Traidenis (1270—1282 m.)
Ar turėjo Traidenis kokių giminystės ryšių su anksčiau veikusiais kunigaikščiais ir su Mindaugu, nėr žinios. 2inome tik, kad Lietuvą jis valdė iš Kernavės. Jis, tur būt, norėjo eiti Treniotos keliais, ne Mindaugo. Apskritai, jis buvo grynai tautiškosios ir pagoniškosios Lietuvos valdovas, t. y. pirmiausia jam rūpėjo valdyti ir ginti visas lietuviškąsias žemes, o apie nukariavimus jis mažai tesirūpino. Jis nesidėjo nė su vienu kaimynu. Būdamas geras karys, jis pats vienas kariavo su visais priešais. Ne vieną žygį atliko į Prūsus ir daugybę žygių padarė prieš Livonijos ordiną. Todėl jį rėmė ir jo klausė net žemaičių kunigaikščiai. Jam buvo pasisekę paimti į savo valdžią net Žiemgalos dalį; tačiau jam nepasisekė visiškai nugalėti ordino.
Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs. Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių. Tuo būdu ordinas atsilaikė, kai kur net pasistūmėjo į Lietuvos pusę. Taip antai, vienų paliaubų metu ordinas (1274 m.) Naujinio vietoje pastatė Daugpilį. Traidenis sakė jį esant pastatytą jo paties širdy. Bet kad ir kaip stengėsi, jis visgi negalėjo jo sugriauti. Traidenis sugebėdavo sumušti ordino kariuomenę tik atvirame lauke: mat, lietuviai dar buvo neįpratę imti tvirtų mūro pilių.
61
Kernavės piliakalnis.
Tuo metu kryžiuočių ordinas jau buvo nugalėjęs sukilusias
aisčių kiltis vad. Prūsijoj. Tada daugelis jų ėmė bėgti nuo
vokiečių Į Lietuvą, ir Traidenis juąs mielai priimdavo. Jis juos
Įkurdino Voluinės pasieny. Tuo būdu jis norėjo ten sudaryti
tvirtesnę atsparą prieš Voluinės kunigaikštystę, su kuria Traidenis
bloguoju gyveno (jis užėmė net jos valdytą Drohičiną).
Mažiausia rūpesčių Traidenis turėjo su kaimynais gudais.
Tačiau swu lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo
ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis
(Boleslovas I I ) , norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų,
vedė net jo dukterį.
Žodžiu, Traidenio laikais Lietuva buvo iškilusi, kaip galinga
karinė pajėga. Tuo metu Lietuvos valstybė buvo grynai
lietuviška ir tautiška. Ji buvo daug platesnė, negu Mindaugo
laikais, nes Traidenio klausė ir žemaičiai ir jotvingai, kurie
Mindaugo laikais labai neaiškiai laikėsi. Traidenio laikais tautiškoji
Lietuvos valstybė buvo baigta kurti. Bet galutinai ją
sustiprino tik tolimesnieji Traidenio įpėdiniai — V y t e n i s
i r G e d i m i n a s .